1. Kadangi internetu naudojasi 73,3% Lietuvos gyventojų, o mobiliuoju internetu - 25% visų Lietuvos gyventojų, jums būtinas ne tik kokybiškas interneto puslapis, bet ir toks, kurį galima atsidaryti su mobiliais įrenginiais.

    Šiuo metu internetu naudojasi 73,3% Lietuvos gyventojų. 75,2% Lietuvos gyventojų turi kompiuterį.

    Internetu dabar naudojasi vyresni žmonės:

    Tyrimo duomenimis, per metus 50-59 metų amžiaus grupėje kompiuterius naudojančių asmenų skaičius išaugo 8 procentiniais punktais ir pasiekė 62,3 %, 60-74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis išaugo 14 procentinių punktų ir pasiekė 39,4 %.

    Ženkliai padidėjo ir internetą naudojančių asmenų rodikliai: 50-59 metų amžiaus grupėje interneto naudotojų dalis išaugo 10% ir pasiekė 61,5 %, 60-74 metų amžiaus grupėje išaugo 15 % ir pasiekė 36,7 %. Vis daugiau vyresnio amžiaus gyventojų turi kompiuterius namuose, didžioji jų dalis - su interneto ryšiu.

    Ką lietuviai veikia internete?

    Perka

    Lietuvos gyventojai vis dažniau perka internetu – 40,8 %. gyventojų, kurie naudojosi internetu per pastaruosius 6 mėn., arba 30 % visų apklaustųjų (palyginimui - prieš metus rodiklis buvo 27,2 % apklaustųjų) yra pirkę elektroninėje erdvėje.

    Gyventojai internetu dažniausiai perka bilietus į renginius, teatrą ar kiną (40,5 % pirkusiųjų), drabužius, batus ar aksesuarus (31,7 %), kosmetiką, parfumeriją (21,9 %), buitinę techniką (21 %), lėktuvų bilietus (18,9 %), paslaugas (pvz., draudimą, keliones, grožio procedūras) (18,6 %), sporto, laisvalaikio, turizmo prekes (14,6 %), knygas (14 %).


     
    Vis dažniau naudojasi socialiniais tinklais:
     
    2013 m. I ketvirčio duomenimis, 59,7 % interneto naudotojų bendravo socialinių tinklų interneto svetainėse (Facebook, Twitter, Instagram ir pan.).
    Populiariausios veiklos šiose interneto svetainėse: bendravimas su draugais, šeimos nariais ir kolegomis, draugų, pažįstamų profilių pasikeitimų stebėjimas, draugų nuotraukų, žinučių ir pranešimų komentavimas, senų draugų ar pažįstamų paieška, naujienų apie save skelbimas, dalijimasis interneto nuorodomis.

     
     

    IT naudojimas įmonėse 2013 m.

    2013 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos (99,7 %) gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų.

    Tinklalapių paplitimas ir naudojimas Lietuvos įmonėse:

    2013 m. pradžioje interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 75,2 % gamybos ir paslaugų įmonių (2012 m. – 71,2 %).
    39,2 % įmonių interneto tinklalapyje ar svetainėje skelbė prekių ar paslaugų katalogus ir kainynus.
    28,5 % – teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus elektroniniu būdu.
    Galimybę apmokėti elektroniniu būdu teikė 23,6 % įmonių.
    Galimybę parsisiųsti (gauti) įsigytą produktą – 19 % įmonių.
    20,1 % – informavo apie laisvas darbo vietas arba teikė galimybę pateikti prašymą dėl darbo.

    Lietuvos įmonės vis dažniau naudoja socialinius tinklus:

    2013 m. pradžioje socialiniais (bendruomenės) tinklais darbo tikslais naudojosi 31,5% įmonių.
    8,6 % įmonių turėjo tinklaraščius.
    Keitimosi multimedijos turiniu svetaines turėjo 15,9 %.
    Keitimosi žiniomis vikio priemonių pagrindu turėjo 13,8 % įmonių.

    Mobilaus interneto naudojimas:

    25 % Lietuvos gyventojų jungiasi prie interneto naudodami mobiliuosius įrenginius - mobiliuosius ir išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius.
    21 % tai daro bent kartą per mėnesį ar dažniau.
    Palyginimui - 2012 m. I ketvirtį 21 % gyventojų jungėsi prie interneto naudodami mobiliuosius įrenginius, 16 % tai darė bent kartą per mėnesį arba dažniau.

    Jaunesnius žmones galima pasiekti per mobilius įrenginius

    Jungimasis prie interneto naudojant mobiliuosius įrenginius itin populiarus tarp jaunimo – 15-19 metų amžiaus grupėje 58 % gyventojų jungiasi prie interneto per mobiliuosius įrenginius.
    20-29 metų amžiaus grupėje - 45 %.

    Tyrimą atliko TNS LT, UAB. Tyrimas atliktas 2012 m. lapkričio 26 d. – 2013 m. vasario 24 d.. Jo metu apklausti 1689 Lietuvos gyventojai (15-74 metų amžiaus).
    Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

  2. Daugumos įmonių interneto puslapiai neatitinka klientų poreikių.

    86% klientų mokėtų daugiau, jeigu jų kaip vartotojų, patirtis būtų kokybiškesnė. Tik 1% klientų mano, kad pardavėjas atitinka jų lūkesčius.
    Šalinis: Customer Experience: Is it the Chicken or the Egg, Forbes

    Tik 37% prekių ženklų 2012 metais JAV buvo įvertintos „puikiai“ už gerą vartotojo patyrimą. 64% prekių ženklų klientų buvo įvertintos „gerai“, ar „prastai“ arba „labai prastai“.
    Šaltinis: Forrester’s Customer Experience Index, 2012

    89% vartotojų pradėjo bendradarbiauti su konkurentais dėl prastos vartotojo patirties.
    Šaltinis: RightNow Customer Experience Impact Report 2011

    Vartotojų galia išaugo, nes 73% įmonių klientų pasitiki draugų ir šeimos narių rekomendacijomis (dažnai suteiktomis socialiniuose tinkluose), o tik 19% procentų gautais elektroniniais laiškais.
    Šaltinis: Forrester Research Blog

    Tik 26% įmonių turi gerai išvystytą vartotojų patirties gerinimo strategiją.
    Šaltinis: Econsultancy MultiChannel Customer Experience Report

    Kai klientų paklausė, priežasčių, kodėl jie daugiau laiko praleidžia bendradarbiaudami su įmone, 40% atsakė, kad jiems svarbiausia pagerinta vartotojo patirtis.
    35% svarbiausia greitas duomenų pasiekiamumas ir informacijos suradimas.
    Šaltinis: Oracle Report: Why Customer Satisfaction is No Longer Good Enough

    Net ir esant prastai ekonominei situacijai klientams svarbi vartotojo patirtis. 60% patvirtino, kad mokės daugiau už geresnę patirtį.
    Šaltinis: Harris Interactive, Customer Experience Impact Report

    Net 13% nepatenkintų klientų, apie tai paskelbia daugiau negu dvidešimčiai žmonių.
    Šaltinis: White House Office of Consumer Affairs, Washington, DC)

  3. Interneto svetainėse dažnai trūksta svarbių duomenų, o tai kenkia verslui.

    6 iš 10 tirtų interneto puslapių JAV nebuvo pateiktas patogus (toks kuriuo lengva susisiekti) telefono numeris.

    74,4% interneto puslapių nebuvo nuorodos į elektroninį paštą.
    Šaltinis: vSplash, tyrė 1mln. interneto puslapių iš 14 šalių, 2012 metais.

    65,7% interneto puslapių nepridėjo susisiekimo formos skirtos klientams užsisakyti daugiau informacijos.

    93,3% interneto puslapių nepritaikyti mobiliems įrenginiams, tokiems kaip išmanieji telefonai ar plančetiniai kompiuteriai.

    Tik 19,5% mažų ir vidutinių gamyba arba prekyba užsiimančių įmonių interneto svetainėse turi nuorodą į Facebook puslapį, dar mažiau į Twitter ar LinkedIn. Taip prarandamos didelės verslo galimybės ir konkurencinis pranašumas.
    Šaltinis: vSplash, tyrė 1mln. interneto puslapių iš 14 šalių, 2012 metais.

    61% puslapio lankytojų, naudojančių mobilius įrenginius iš karto nepamatę ieškomos informacijos peršoka į kitą interneto puslapį.
    Šaltinis: Google 2012 metai.

    Mobilių įrenginių naudotojai interneto puslapyje vidutiniškai praleidžia 3 min. tam, kad pasiektų tikslą interneto puslapyje.
    Po 7 min., praleistų interneto svetainėje bandant pasiekti tikslą, beveik visi mobilių įrenginių vartotojai palieka interneto puslapį.
    Šaltinis: Fireclick 2012 metai.

  4. Interneto puslapio kaina

    Didelę interneto puslapio kainos dalį dažnai sudaro brangus domenas (interneto puslapio adresas)

    Brangiausi domenai (Business Insider):

    Hotels.com - 11 milijonų JAV dolerių
    Adresas parduotas 2001 metais

    Business.com – 7,5 milijono JAV dolerių
    Adresas parduotas 1999 metais

    Sex.com – 13 milijonų JAV dolerių
    Adresas parduotas 2010 metais

    Fund.com – 9 999 950 JAV dolerių
    Adresas parduotas 2008 metais

    Porn.com – 9,5 milijono JAV dolerių
    Adresas parduotas 2007 metais

    Diamond.com – 7,5 milijono JAV dolerių
    Adresas parduotas 2006 metais

    Slots.com – 5,5 milijono JAV dolerių
    Adresas parduotas 2010 metais

    Toys.com - 5,1 milijono JAV dolerių
    Adresas parduotas 2009 metais

    Clothes.com - 4,9 milijono JAV dolerių
    Adresas parduotas 2008 metais

    Vodka.com - 3 milijonus JAV dolerių
    Adresas parduotas 2006 metais

    Candy.com – 3 milijonus JAV dolerių
    Adresas parduotas 2009 metais

    Shopping.de – 2 858 945 JAV dolerių
    Adresas parduotas 2008 metais

    CreditCards.com - 2 750 000 JAV dolerių
    Adresas parduotas 2004 metais

    Laisvas lietuviškas domenas su .lt galūne įprastai kainuoja 25 Lt per metus.
    Svetainių talpinimas (hostingas) dažnai kainuoja nuo 14 litų per mėnesį, priklausomai nuo įmonės su kuria renkatės bendradarbiauti.
    Domeną įsigyti ir patalpinti interneto puslapį galima skirtingose įmonėse.

    Interneto puslapio sukūrimo kaina yra apskaičiuojama taip:

    Resursai (programinė įranga, biuro kaina ir t.t.) + Žmogaus darbo valanda × Žmonių skaičius + Įmonės pelnas (dažniausiai 20%) = Interneto puslapio kaina

    Dizainerio darbo valanda dauginama iš 1.
    Programuotojo darbo valanda dauginama iš 1,5.

  5. Duomenų praradimas – atsarginės kopijos, kaina ir pavojai

    Globali vieno prarasto įrašo kaina, norint prarastą dokumentą atstatyti, vidutiniškai yra 136 JAV doleriai.
    Šaltinis: Symantec 2013 metai

    Iki 2016 metų kibernetinių nusikaltimų skaičius augs 10% per metus.
    Šaltinis: Gartner Top Predictions for 2012: Control Slips Away

    Įmonės, kurių duomenys po jų praradimo neatstatomi per 10 dienų, neišgyvena ilgiau nei 1 metus.
    Šaltinis: Strategic Research Institute

    29 % duomenų praradimo atvejų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus.
    Šaltinis: Safeware

    Ekspertų nuomone, per metus nuo duomenų praradimo nukenčia 6% visų kompiuterių.

    40% mažų ir vidutinių verslų nedaro atsarginių duomenų kopijų.
    Šaltinis: MyManagedbackup